VĮ VALKININKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS           

Miškotvarkos projektas –tai dokumentas, pagal kurį organizuojami visi miškų ūkyje vykdomi darbai: miškų atkūrimas, miško kirtimai, apsaugos ir kiti miško žemių naudojimo darbai.          

Miškų inventorizacijos darbai urėdijoje atlikti 2001 metais, remiantis Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie aplinkos ministerijos užsakymu. Sklypinė miškotvarka atlikta visų nuosavybės formų miškuose, naudojant aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis visais tuo metu veikiančiais Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymais ir nutarimais. Miškų inventorizaciją   atliko Valstybinio miškotvarkos instituto taksatoriai (būrio viršininkas V. Skirmantas).          

Siekiant sklypų ribų stabilumo ir taksacinių rodiklių perimamumo, 2001 m. miškotvarka vykdyta tais pačiais principais kaip ir 1987 m., tačiau iš esmės peržiūrėti ar naujai spręsti šie klausimai:          

-  miškų suskirstymas pagal nuosavybės formas;          

-  miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams;          

-  saugomų teritorijų plotų patikslinimas;          

- geoinformacinių sistemų technologijos įdiegimas, sudarant taksacinės informacijos duomenų bazes, paruošiant planinę-kartografinę medžiagą, atliekant technologinį projektavimą.                       

Pagal šį projektą bus tvarkomi, naudojami, atkuriami ir saugomi urėdijos miškai 2002-2012 metais.          

Pagrindiniai ūkininkavimo miškuose tikslai, kurių siekiama vykdant ūkinę veiklą, pagal miškotvarkos projektą:

1.  Miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais.

2.   Visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą.

3.   Pažangiausių šalies bei užsienio technologijų ir techninių priemonių bei miškų mokslo pasiekimų diegimas į miškų ūkio gamybą ir miškininkystę.

Miškotvarkos projekte išdėstyta teritorijos charakteristika, atlikta praeito vykmečio kirtimų ir atkūrimo analizė bei vertinimas, suprojektuotas miško kirtimų ir atkūrimo projektas, atlikta kitos miško ūkinės veiklos analizė projektavimas bei miškotvarkos projekto ekologinis ir ekonominis pagrindimas          

Rengiant projektą pagaminta kartografinė taksacinė ir projektinė medžiaga: planšetai (miškų žemėlapiai), medynų, miško grupių, ūkinių priemonių planai, miškų žemėlapiai pagal girininkijas, taksoraščiai, girininkijų miškotvarkos projektai-aiškinamieji raštai. Visa projektinė medžiaga naudojama urėdijoje ir girininkijose, vykdant atitinkamas ūkines priemones. 

Urėdijos miškai išsidėstę keturių savivaldybių teritorijoje: Alytaus - 5 ha, Varėnos - 29567 ha, Šalčininkų - 15387 ha ir Trakų - 3048 ha. Urėdijos miškai paskirstyti devynioms girininkijoms: Vėžionių, Žilinų, Tiltų, Pirčiupių, Valkininkų, Šalčios, Žygmantiškių, Versekos ir Eišiškių.

Miškotvarka nustatė, kad urėdijoje vyrauja spygliuočių miškai – 84 %, lapuočių miškai sudaro 16 %. Iš spygliuočių 68 % sudaro pušynai, eglynai - 16℅. Iš lapuočių 9 % sudaro beržynai, 5℅ - juodalksnynai, drebulynai, skroblynai ir kitos rūšys sudaro apie 2 %.         

Miškai, atsižvelgiant į ūkininkavimo pobūdį suskirstyti į grupes ir pogrupius. Paprastai miškuose išskiriamos keturios miškų grupės. Urėdijoje pirmos grupės miškų neišskirta, antros grupės miškai sudaro apie 2 %, trečios grupės miškai užima 21 % ir ketvirtos grupės miškai - 77%. Kiekvienoje grupėje dar išskiriami pogrupiai. Miškų pogrupiu suprantama miško teritorijos dalis paprastai naudojama vienam svarbiam tikslui (rezervatiniam, apsauginiam, rekreaciniam, mokslo ir mokymo, paminklosaugos, gamybos ir kt.). Miško masyvas, jo dalis, kvartalas ar sklypas tuo pačiu metu atliekantis kelias funkcijas (pvz.: vandens apsaugos ir rekreacines) priskiriamas tik vienam (pagal svarbiausią funkciją) miško pogrupiui. 

MEDYNŲ VIDUTINIAI TAKSACINIAI RODIKLIAI

Atsižvelgiant į miškų grupes, ūkininkavimo juose pobūdį, nustatomi kirtimo amžiai. Pagrindinių kirtimų normai apskaičiuoti III ir IV grupių miškuose taikomi kirtimo amžiai pagrįsti miškininkystės, ekonominiais bei ekologiniais reikalavimais, o II grupės miškuose vykdomiems neplyniems kirtimams gamtinės brandos amžiai. 

KIRTIMO AMŽIAI

Pagrindiniai kirtimai. Atsižvelgiant į kirtimo amžių suprojektuojama metinė pagrindinių kirtimų norma. Ji apskaičiuota taip, kad labiausiai užtikrintų tolygų miško naudojimą, maksimalų medienos kiekį per kirtimo apyvartą, kuo stabilesnę 20-30 metų laikotarpiui ir nemažėjančių perspektyvoje pagrindinių kirtimų apimtį, savalaikį brandžios medienos panaudojimą, medynų amžiaus struktūros pagerinimą, miško apsauginių ir socialinių funkcijų išsaugojimą. 

PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ METINĖ APIMTIS (2002-2007 m.)

Pagrindinių  kirtimų metinė apimtis apskaičiuota 2002-2007 metams. Po penkių metų, apibendrinus įvykdytus kirtimus, įvertinus naujai suprojektuotas saugomas teritorijas ir kitus faktorius, kirtimų norma suprojektuota 2008-2012 metams. 

PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ METINĖ APIMTIS (2008-2012    m.)

2008-2012 metams, iš bendro pagrindinių kirtimų kiekio suprojektuota 20 procentų (nuo ploto)  kirsti neplynais kirtimais, kur pirmame vykmetyje projektuota tik 6 procentai.

Tarpiniai kirtimai.  Jiems priskiriami ugdymo, sanitariniai, rekonstrukciniai kirtimai, trasų kirtimas, plotų išvalymas ir kt. Ugdymo kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkio priemonių ūkiškai vertingiems, produktyviems ir atspariems medynams išauginti. Jų esmė yra ta, kad periodiškai nustatytais laiko tarpais nebrandžiame miške iškertama dalis medžių ar krūmų, kuriuos palikti ūkiniu ar biologiniu požiūriu yra netikslinga. Ugdymo kirtimai vykdomi visų miškų grupių ir kategorijų miškuose, išskyrus rezervatinius miškus ir kitas saugomas teritorijas, kurioms taikomas atskiras režimas. Sanitariniai kirtimai apskaičiuoti pagal medynuose (nuo 5-tos amž.kl.) natūraliai iškrentančią medienos tūrio dalį. Kitiems kirtimams priskiriami rekonstrukciniai, kraštovaizdžio formavimo, biotechniniai ir kiti (trasų kirtimas, plotų išvalymas) specialios paskirties kirtimai. 

METINĖ TARPINIŲ KIRTIMŲ APIMTIS (ha ir m³)

Atsižvelgiant į medynų tūrio prieaugį, antrame vykmetyje, metinė tarpinių kirtimų apimtis padidinta iki 31,2 tūkst. m³.             

Miškotvarkos projekto duomenys kasmet yra atnaujinami, aktualizuojami. Kasmet registruojami visi kirtimai, naujai apželdinti ir prijungti plotai, dėka ko, kasmet, nežymiai keičiasi miškų nuosavybės formų plotas. 2001 m. inventorizacijos duomenimis bendras urėdijos miškų plotas buvo 48007 ha, iš jų valstybinės reikšmės miškai užėmė 21945 ha, rezervuoti nuosavybės atkūrimui miškai – 18801 ha, privatūs miškai – 7261 ha. 2009 m. sausio 1 d. bendras urėdijos miškų plotas sudarė 48198,7 ha, atitinkamai: valstybinės reikšmės miškai užėmė 22199,4 ha , rezervuoti –  7069,0 ha ir privatūs – 18930,3 ha.              

Valkininkų miškų urėdijos veikloje prioritetais laikoma:

1.    Tolyginis miško naudojimas, medynų amžiaus struktūros gerinimas, miško apsauginių funkcijų ir atsparumo išsaugojimas ir savalaikis brandžios medienos panaudojimas.

2.    Tvarių ir produktyvių, daugiatikslės ir specialios paskirties miškų, atitinkančių šalies gyventojų ir ūkio poreikius, atkūrimas ir įveisimas, laikantis subalansuoto miško ūkio plėtros principų.

3.    Miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas.

4.    Kitų socialinių-ekonominių vietos gyventojų funkcijų ir sąlygų išsaugojimas.